Nuotrauka: iš atvirų šaltinių
Nuolatinis mąstymas apie ką nors ne visada rodo stiprią simpatiją
Kodėl negalime nustoti galvoti apie ką nors? Tai ne visada dėl meilės. Pirmomis sekundėmis tokia mintis gali pasirodyti maloni ar neutrali, tačiau jei žmogus mintyse tampa nuolatiniu svečiu, tai jau pavojaus varpas. Ir tai ne apie romantiką, o apie psichiką ir smegenų mechanizmus. Kodėl mes nuolat galvojame apie tam tikrus žmones ir ką tai reiškia, sako RBC-Ukraine.
Tai ne visada susiję su jausmais
Nuolatinis mąstymas apie ką nors ne visada rodo stiprią simpatiją. Smegenys tiesiog bando „uždaryti geštaltą“ – situaciją, kurios mes nesupratome arba neužbaigėme.
Jei žmogus dingo be paaiškinimo, paliko sumenkinimą ar emocinį pėdsaką, sąmonė ir toliau jį „slenka“, bandydama rasti logikos.
Psichologai aiškina, kad mūsų smegenys reaguoja į emocinius veiksnius, o ne į logiką. Jei kas nors sukelia stiprius jausmus – smalsumą, susierzinimą, užuojautą – smegenys sukelia „peržiūrėjimą“. Tai savotiška emocinė kilpa. Kaip pažymi psichoterapeutė Elizabeth Lombardo, pasikartojančios mintys yra smegenų būdas apdoroti emocinį stresą ar netikrumą, nebūtinai gilių jausmų įrodymas.
Kartais galvojame apie ką nors, nes jis yra susijęs su stipria patirtimi: baime, dėkingumu, apmaudu ar susižavėjimu.
Tam tikra daina, kvapas ar vieta paleidžia „paleidiklį“ – ir smegenys akimirksniu prisimena susijusius prisiminimus. Ir tai ne dėl romantikos, o dėl nervinių ryšių.
Kodėl smegenys fiksuojasi ties vienu žmogumi?
- Paslapties poveikis. Žmonės, apie kuriuos mažai pažįstame, dažnai atrodo įdomesni. Smegenys nori jas „atskleisti“, todėl vėl ir vėl grąžina vaizdą.
- Psichologinis prisirišimas. Jei turite nerimą keliantį prisirišimo stilių, nesąmoningai ieškote patikinimo dėl ryšio svarbos.
- Dopaminas. Taip, tas pats „džiaugsmo hormonas“. Kai galvojame apie žmogų, kuriuo žavimės, smegenys gauna nedidelę dozę malonumo. Ir, kaip ir bet kuri atlygio sistema, ji linkusi kartotis.
- Neužbaigtumas. Jei situacija su žmogumi nebuvo baigta teisingai, nebuvo pasakyti visi žodžiai, nebuvo atlikti visi veiksmai, smegenys bando rasti atsakymus į skausmingus klausimus.
Kai tai tampa problema
Įprasta užuojauta virsta apsėdimu, kai prarandi savo minčių kontrolę. Jei nuolat tikrinate puslapius socialiniuose tinkluose, negalite susikaupti darbui ir užmiegate su vardu galvoje – tai jau ne romantika, o atrajojimas, tai yra apsėdimas.
Taip atsitinka ne tik dėl meilės. Kartais mintys apie ką nors tampa būdu pabėgti nuo savo emocijų: vienatvės, baimės, nuobodulio. Žmogus tarsi tampa kažko didesnio simboliu – svajonės, idealo ar neatsakyto klausimo.
Kaip sustabdyti nesibaigiančią minčių kilpą
Pastebėkite, kada suveikia mintis. Dažniausiai tai būna konkrečios situacijos – muzika, vieta, paros laikas.
Užimk savo smegenis
Susikaupimo reikalaujanti veikla tikrai padeda perjungti pavaras. Vaikščiojimas, sportas, kūryba – tai ne tik patarimai, bet ir būdas pakeisti nervinius ryšius.
Nekovokite su savo mintimis – stebėkite
Tą akimirką, kai supranti, kad tai tik reakcija, o ne likimo pranašystė, ji praranda savo galią.
Sumažinti „pašarą”
Netikrinkite asmens profilio, neperskaitykite pranešimų. Bet koks kontaktas sustiprina ciklą.
Jei mintys vargina, pasitarkite su psichologu. Pernelyg didelė fiksacija gali būti nerimo ar emocinės priklausomybės pasireiškimas.
Proto paradoksas
Įdomu tai, kad kuo daugiau stengiamės apie ką nors negalvoti, tuo daugiau dėmesio skiriame jam. Ekspertai tai vadina „poliarinio lokio efektu“ – kai bandymai užsimiršti tik padidina dėmesį.
Todėl svarbiausia ne „išmesti“ žmogų iš galvos, o suprasti, kodėl jis ten atsidūrė.
Kodėl šiandien svarbu tai suprasti?
Socialiniai tinklai daro viską, kad mes nuolat ką nors prisimintume. Algoritmai siunčia nuotraukas, priminimus, žinutes. O tai, kas nutiko per kelias savaites, dabar gali užsitęsti mėnesius.
Bet tai ne likimas, kaip dažnai patys įsitikiname, o tik biochemija plius technologija. To supratimas padeda atgauti savo emocijų kontrolę ir nepainioti psichologinės priklausomybės su tikru jausmu.
